English (United Kingdom)   Estonian - et   Lithuanian (Lietuva)   Latvian

Reklama

Reklaminis skydelis

Translate

Browse this website in:

Susipainioję tinkluose

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Artėja ketvirtoji industrijos revoliucija. Mažmeninė prekyba keliasi į internetą, prognozuojama, kad greitai sunyks didžiausios prekybos tinklų parduotuvės, tūkstančiai žmonių (kasininkų ir klerkų) neteks darbo. Žemės ūkį užkariaus robotai – vėl rasis begalė bedarbių, autotransportas judės be vairuotojų, sandėliuose visus darbus irgi atliks robotai. Erdviniai (trijų dimensijų – 3D) spausdintuvai taip paplis, kad kokių nors reikmenų fabriką galėsite įsikurti netsavo bute. Net medicinoje įsigalės robotai – išmaniajam diagnostikos aparatui nustačius supūliavusį apendicitą, operaciją tuoj pat atliks robotas! O kas bus, kai 3D spausdintuvai išmoks gaminti tokius pačius spausdintuvus – čia net ir prognozuoti baisu! Visiška verslo ir energetikos koncentracija ir decentralizacija vienu metu.

Skaityti daugiau...
 

Suvalkų trikampis

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Lietuviška sala Lenkijoje tarp trijų miestų- Suvalkų, Seinų ir Punsko, kurios 1939 m. kurį laiką nebuvo užėmę nei vokiečiai, nei rusai, šiandien „Suvalkų koridoriumi“ pavadinta 103 km. juosta, jungianti NATO ir ES šalis- aptarinėjama aukščiausio rango politikų bei kariškių ir įvardijama, kaip galimo konflikto tarp rytų ir vakarų vieta, kaip grėsmė visam regionui ir Europai, o tvarkytis siūloma mums patiems. Argi tas koridorius atsirado dėl mūsų kaltės?

Dar 2014 m. gegužės 23 d. Atkuriamojo Seimo nuo Klaipėdos deputatai raštu kreipėsi į JAV prezidentą Barack Obama, o atskirais laiškais taip pat į Jungtinės Karalystės Ministrą pirmininką bei Prancūzijos prezidentą. Adresatai patvirtino, kad laiškus gavo. Pacituosiu išsiųsto laiško ištrauką:

Skaityti daugiau...
 

Mano vyriausybė

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Šių rinkimų rezultatai daug kam netikėti, gi iškylantieji klausimai, kas tai per dariniai – partinės koalicijos, kokią reikšmę turi jų sudaromos sutartys, kokias teises sudarant Vyriausybę turi šalies Prezidentas – vis išlieka tie patys. Ginčuose kažkodėl nenorima vadovautis pirminiu dokumentu – Konstitucija, kur Vyriausybės formavimo klausimai yra seniausiai sureguliuoti.

Konstitucijoje nerasime partijų programų, kaip teisinio dokumento, nerasime nei koalicinių politinių tarybų ar kitų nekonstitucinių darinių, nes rašant Konstituciją buvo susitarta, kad partijų programos tik jų politinių ambicijų tekstas, gi sudarant Vyriausybę svarbiausiu dokumentu yra Vyriausybės programa. Ją Prezidento paskirtas Ministras Pirmininkas kartu su savo vyriausybės nariais-ministrais per penkiolika dienų turi pristatyti Seimui patvirtinti. Tik labai retais atvejais tokia Vyriausybės programa galėtų būti vienos partijos idėjų produktas. Mūsu atveju to negali būti, nes nei viena partija Seime neturi tiek balsų, kad galėtų būti rami, jog Seimas programą patvirtins, o du kartus iš eilės nepatvirtinus – žlunga dar nepradėjusi dirbti ir pati vyriausybė su Ministru Pirmininku priešakyje. Konstitucijoje nenurodyta, kaip greitai Prezidentė turi paskirti Ministrą pirmininką. Mat jai pačiai reikia užsitikrinti Seimo pritarimą. O tokio pritarimo gali tikėtis, jeigu bus žinomi Ministro pirmininko pasirinkti ir Prezidentei priimtini ministrai. Taigi, formuojant vyriausybę visi trys yra surišti ir visiems reikia tartis. Taigi pareiga gauti Seimo pritarimą paskiriant Ministrą pirmininką tenka Prezidentei, pareiga pasirinkti tokius ministrus, kuriuos Prezidentė paskirs tenka Ministrui Pirmininkui, o pareiga paruošti Vyriausybės programą taip, kad ji Seime būtų patvirtinta tenka visiems ministrams. Suprantama, kad Vyriausybės  programa bus patvirtinta tuo didesniu balsų skaičiumi, kuo daugiau joje atsispindės ir kitų parlamentinių partijų rinkiminiai pažadai. Tad konstitucinė pareiga siūlyti tai, kas turėtų jų nuomone atsispindėti Vyriausybės programoje tenka visoms į Seimą patekusioms partijos. Antraip jų nariai Seime balsuodami prieš Vyriausybės programą iš esmės neatstovautų savo rinkėjams .

Skaityti daugiau...
 

"Snoro" klausimu

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Paskutiniu metu vėl suaktyvėjo bandymai prejudiciškai paneigti „ Snoro“ banko vadovų kaltę. Kai kurie teisininkai ragina Lietuvos atstovus vykti į Maskvą ir ten besislapstančiam p. Antonovui ir kt. aiškintis teisme. Tokie teisininkų raginimai nepagrįsti jokiomis Lietuvai privalomomis teisės normomis. Priešingai, tokie raginimai prasilenkia su visuotinai pripažintais teisės principais, kad tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kaip elgtis su civiliniais ieškiniais: nagrinėti kartu su baudžiamąja byla, ar po nuosprendžio priėmimo perduoti tą klausimą spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka, kad Londono teismas bėglių klausimą jau sprendė iš esmės, nutardamas, jog pakanka įkalčių jų baudžiamąją bylą nagrinėti Lietuvoje. Toks Londono teismo sprendimas turi prejudicinę galią.

Maskvos teismas yra tik Rusijos vidaus teismas ir negali nagrinėti jokio p. Antonovo ieškinio Lietuvai, o Lietuva negali pripažinti jokio tokio teismo sprendimo, gi nuvykimas į tokį teismo posėdį jau iš anksto yra pripažinimas, kad ir Maskvos teismo sprendimas bus prejudicinis dokumentas nagrinėjant bėglių baudžiamąją bylą Lietuvoje. Ar jie suvokia tokio siūlymo pasekmes? O gal kaip tik to ir siekiama, juo labiau, kad tai tie patys teismai, kurie šiandien aktyviai persekioja ir baudžia rėžimo priešininkus. Pagaliau, tai tie patys teismai nuteisė ir Ukrainos lakūnę... Sprendimai aiškūs iš anksto.

Skaityti daugiau...
 

Dar kartą apie Astravo AE

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Kodėl Astravo AE yra statoma? Kodėl Rusija investuoja lėšas į ekonomiškai neatsiperkantį objektą, nes akivaizdu, jog net dujomis kūrenamos jėgainės pagamintos elektros energijos savikaina yra ženkliai mažesnė? Štai, jau ir naujoji D.Britanijos premjerė TH. May, peržiūrėjusi Hinkley C branduolinės jėgainės projekto sąmatas, suabejojo branduolinės energetikos prioritetais, nes lyginant su vėjo, saulės ir vandens energetikos kompleksiniu panaudojimu – viskas gaunasi ir pigiau ir saugiau. Tuo tarpu Minsko valdžia tvirtina, kad tai bus pigiausiai greičiausiai pastatyta branduolinė jėgainė, generuosianti pigią elektros energiją, nors sąmatinė to projekto vertė yra neskelbiama.

Keistai atrodo ir mūsų politikai, besibarstantys pelenais savo galvas ir aimanuodami, kad nespėjo pasistatyti „savo“ branduolinio monstro. Jeigu tokia stipri ekonomiškai  valstybė – D. Britanija – abejoja branduolinės energetikos perspektyva, Lietuvos rinkėjams reikia „numazgoti“ pelenus nuo patiklių politikų galvų ir realiai peržiūrėti visas galimybes, įrodančias kad Baltarusijai Astravo AE bus tik nepakeliamas paskolų akmuo po kaklu Baltarusijos piliečiams, bei grėsme kaimynams. Dar keisčiau atrodo vieno opozicijoje esančio politiko tvirtinimai, kad visi Lietuvoje įrengti vėjo jėgainių parkai yra tik nauda Rusijai. Tokiam politikui reiktų ne tik pelenus nuo galvos „numazgoti“, bet gal net ir smegenėles „praplauti“, nes toks elgesys rodo keistą logiką – atsinaujinančios energetikos nereikia, o reikia savos „saugios“ branduolinės jėgainės, nesvarbu kiek ji kainuotų mūsų piliečiams.

Skaityti daugiau...
 

Ar giedosime vieną himną ?

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

„ Apsistosim, kai raudonu žiedu visa žemė skaisčiai pražydės, tegul tautos vieną himną gieda, visos tautos iš vienos širdies“

     S. Neris. “Bolševiko kelias“ 1940 m. 

 

JAV yra pasaulinė galybė ne tik todėl, kad turi gerą armiją, aukščiausio lygio technologijas ar branduolinį ginklą, bet visų pirma todėl, kad ji faktiškai vadovauja gynybinei NATO organizacijai ir gali esminiai įtakoti pasaulio ekonomiką. Akivaizdžiai matome, kokia didelė JAV gyventojų dalis pasiruošusi vardan savo gerovės vėl  izoliuotis nuo pasaulinių įvykių. Kažin ar jie supranta, kad kviesdami verslininkus užimti aukščiausius šalies politinius postus, pastarieji neišvengiamai atneš į politiką ne tik siaurą pelno siekio požiūrį, bet ir verslą lydinčias šiukšles. O juk istorija moko, kad kokios bebūtų galingos valstybės, kada jos nustojo siekio vadovauti ir ginti aplinkines šalis bei užsiėmė tik savo šalies vidaus reikalais ar vidinėmis (dvaro) intrigomis – sunyko ir kaip ekonominės, ir kaip politinės galybės. Jos greitai pasijuto pačios reikalingos kitų pagalbos.

Šiandien D. Trumpo ar buvusio JAV atstovų rūmų pirmininko Newto Gringricho pasisakymai apie Baltijos šalių gynybą mums, baltams, neturėtų būti tokie netikėti. Vis tik, vienas po kito  lyg pagal rytų nurodymą vykdomi žurnalistų paklausimai, labai rimtai verčia suklusti. Tai lyg paskata Kremliui. O juk  nieko iš esmės nepasakyta – tai tik priminimas, kad su panašiais kaip Kryme „savanoriais“, rytų žvalgais ar jų  visuose lygiuose užverbuotais šnipais greitai ir efektyviai turime susidoroti patys ir dėl to JAV branduolinio ginklo nepanaudos. Tačiau kalbos, kad Estija tai lyg Sankt Peterburgo priemiestis, o ne NATO narė su visais 5 straipsnio įpareigojimais ir įsipareigojimais – jau kažkas naujo!

Skaityti daugiau...
 

Idėjų beieškant

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Praeitais metais, skrendant lėktuvu, išsikalbėjau su atsitiktinai šalia atsisėdusiu keleiviu. Paaiškėjo, kad tai verslininkas iš Suomijos. Man buvo įdomu pasiteirauti apie suomišką branduolinės energetikos strategiją, tad ir užklausiau, kodėl Suomija, nors ir sunkiai jai sekasi su stipriai pabrangusios, dar 2005 m. pradėtos „Olkiluoto 3“ branduolinės jėgainės užbaigimu, jau planuoja naujas statybas – šį kart jau net ne su prancūzais, o su rusais! Juolab, kad naujose branduolinėse jėgainėse gaminama elektros energija yra brangesnė, lyginant su visomis kitomis galimomis alternatyvomis.  Atsakymas buvo netikėtai gana logiškas – pasaulio ateitis, ar dar tiksliau, ekonomikos ateitis greitai priklausys nuo gamyklų-automatų plėtros, o tam reiks daug energijos ir mažai darbo jėgos. Suomija – nedaug gyventojų turinčiai šaliai ir turinčiai „daug elektros“ atsiras puiki perspektyva įsirengti daug automatizuotų gamyklų ir į pasaulio prekybos tinklus pateikti platų gaminių asortimentą. Replikavau, kad minėtos gamyklos vis tiek negalės įdarbinti didžiumos suomių, tad ką darysite su didėjančia bedarbių armija? Pašnekovas ir čia turėjo atsakymą – stipri šalies ekonomika galės daugumai nedirbančių tiesiog mokėti rentas neribotą laiką, tad nesugebančiais įsidarbinti bus pasirūpinta. Atsakymas suglumino, juk tai priminė jau gerokai primirštą sovietinės komunistinės utopijos lozungą „Iš kiekvieno – pagal sugebėjimus, kiekvienam – pagal poreikius“. Pokalbis taip ir baigėsi, tačiau atsisveikinant pašnekovas burbtelėjo, kad nepriimčiau mūsų diskusijos rimtai, nes išties ir jis pats tuo nelabai tikįs... Visi tikėjome „Nokia“ amžinybe, o kas liko?

Šį pokalbį prisiminiau, kai žiniasklaidoje pasirodė žinučių, kad Šveicarijoje, o ir Suomijoje, jau rimtai kalbama, kad dėl gamybos procesų automatizavimo netekusiems  darbo darbuotojams reiktų mokėti pastovias pinigines rentas. Panašios mintys skleidžiamos ir Lietuvoje – vieno banko analitikas jau bando įrodinėti, kad net neturinti masto ekonomikos Lietuva, turėtų atsisakyti pašalpų, pensijų, ar kitokių socialinių išmokų, o visiems pradėtų mokėti „piliečio“ rentas. Tačiau dauguma bankų irgi yra stambių verslo korporacijų sudėtinė dalis, tad ši žinutė tik dar kartą patvirtino, kad vyksta kažkokios diskusijos.

Skaityti daugiau...
 


PUSLAPIS 1 iš 6